Panevėžio keramikos simpoziumų ištakos siekia XX amžiaus devintą dešimtmetį. 1983 m. Panevėžio stiklo fabrike buvo pradėti rengti lietuvių keramikų seminarai. Vienas jų iniciatorių buvo dailininkas Alvydas Pakarklis, kūrybiškai įvertinęs unikalias čia esančias šamoto (akmens masės) keramikos galimybes. Palaikomas fabriko vadovų, ypač direktoriaus Stasio Stoškaus, dailininkas ėmėsi technologinių eksperimentų. Krosnies retos savybės – itin aukšta jos degimo temperatūra (1380°C ), didumas (h – 1,8 m, plotas – 12 m², tūris – 21,6 m³) sudarė sąlygas kurti stambias lauko keramikos kompozicijas. Nuo to laiko kiekvienų metų liepos mėnesį grupei dailininkų buvo leidžiama naudotis Stiklo fabriko technologine įranga, medžiagomis.
1989 m. padirbėti fabrike pirmą kartą buvo pakviesti ir kitų šalių menininkai. 1990 m. renginį organizuoti ėmėsi miesto Dailės galerija, bendradarbiaudama su Stiklo fabriku (vėliau AB „Panevėžio stiklas”), o nuo 2006 metų – su keramikos įmone „Midenė”. Nuo 1990 iki 2016 metų simpoziumams vadovavo ilgametė Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.
Keramikos simpoziumai Panevėžyje tapo tradiciniu tarptautiniu renginiu, ir jo prestižas vis auga. Panevėžio tarptautiniuose keramikos simpoziumuose jau dalyvavo 186 menininkai iš 37 valstybių: Australijos, Austrijos, Airijos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Irano, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.
Pakviestiems menininkams siūloma kurti kūrinius ne tik vidaus, bet ir lauko erdvėms. Norinčiųjų dalyvauti simpoziumuose būna daug, kadangi savo dirbtuvėse tokių sąlygų menininkai paprastai neturi, tad kaupiant informaciją apie įvairių šalių keramikos meną, atsižvelgiant į dailininkų, dailės teoretikų rekomendacijas, stengiamasi kviesti savitus, įdomius kūrėjus. Idėjomis, savo patirtimi simpoziumus labai praturtino išeivijos dailininkas Rimas VisGirda (JAV) ir žymus latvių keramikos kūrėjas Peteris Martinsons (1931–2013).
Panevėžio miesto dailės galerijoje sukaupta didelė Tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija. Joje – daugiau kaip 680 šamotinės keramikos kūrinių ir kompozicijų. Savita, vienintelė Baltijos šalyse tokio pobūdžio kolekcija atspindi ne tik lokalias ir laikinas šiuolaikinio keramikos meno tendencijas, bet ir bendrus jo ypatumus, idėjas, vaizdinių specifiką bei formų raidos dėsningumus.
2015 m. lankytojams duris atvėrė kitas Dailės galerijos skyrius – Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių ekspozicijos paviljonas. Panevėžyje susiformavo tarptautinis keramikos centras, turintis tiek kultūrinę, tiek edukacinę reikšmę: be unikalios keramikos kolekcijos, jau yra sukaupta per 3000 knygų, leidinių, skaidrių apie pasaulio keramiką, o čia vykstantys simpoziumai dailininkams – tai puikus universitetas, įgalinantis pasimokyti naujų dalykų, pasidalinti praktine kūrybos patirtimi, pasikeisti nepaprastai gausia informacine medžiaga.
Simpoziumų metu vyksta Tarptautinės teorinės konferencijos keramikos tema, į kurias, be dalyvių, kviečiami ir teoretikai, todėl galimi vertingi teoriniai apibendrinimai. Į šias konferencijas keramika besidomintieji atvyksta iš įvairių Lietuvos miestų, kaip ir į uždarymo parodą Dailės galerijoje, kur galima pamatyti visus per simpoziumą sukurtus darbus.
Kultūrinės įtampos, traukos lauką stengiamasi formuoti ir išlaikyti visą laiką, tiek kaupiant meno kūrinius, tiek pristatant kolekciją platesniu mastu.
Parengti ir įgyvendinti projektai: Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcijos pristatymas Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, 1993; Panevėžio dailės galerijos ir JAV Rytų Karolinos universiteto Grenvilyje GRAY galerijos bendras projektas „Baltic Ceramics’96“; NCECA’97 (JAV, Las Vegas) konferencijai skirtas projektas – lietuvių keramikos paroda „Slapti malonumai: lietuviška versija”, eksponuota Pietų Nevados bendruomenės kolegijos Horn menų centre bei Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, 1997 m.; paroda „Lietuvos keramika” Gmundeno ežero pilyje Austrijoje, 1999 m.; „Nežinoma XX a. Dailė. Tarptautinių Panevėžio keramikos simpoziumų lietuviška kolekcija” LDS galerijoje „Arka” Vilniuje, 2001 m.; „Panevėžio dailės galerijos keramikos rinkinys” Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose, 2003, 2013m.; Lietuvos Respublikos Prezidentūros parke, 2003, 2011–2014 m.; „Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių rinkinys” Het Bildt St. Jacobiparochie bažnyčioje Nyderlanduose, 2005 m.; „Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių rinkinys” Lietuvos Respublikos Ambasados Lenkijos Respublikoje „Lietuvos centre”, 2007, „Šiuolaikinė keramika. Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcija” Daugpilio kraštotyros ir meno muziejuje Latvijoje, 2014, „Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija” Bernardinų sode, Vilniuje, 2014; paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kieme, 2017–2021; paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 2017–2019; paroda „Lietuvos šiuolaikinė keramika. Iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos“ Latvijos geležinkelio istorijos muziejaus parodų erdvėje, Rygoje, Latvijoje, 2018.
1998 m. dalyvauta pirmame tarptautiniame kino filmų apie keramikos meną festivalyje KERAMOS, Montpelje, Prancūzijoje, kur pristatytas videofilmas apie Panevėžio tarptautinius keramikos simpoziumus. Videofilmai „Tryliktasis” (2001), „Keramikos meka” (2002) ir „Portretai” (2004) , kurių režisierius ir operatorius – Jonas Čergelis, pelnė aukso medalius Respublikiniuose mėgėjiškų filmų festivaliuose dokumentinių filmų kategorijoje.
Publikacijos ir simpoziumų analizė tiek Lietuvos, tiek užsienio meno leidiniuose (Australijos, Airijos, Graikijos, Japonijos, JAV, Ispanijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Taivanio, Vokietijos ir kt. šalių) yra kryptingos organizacinės bei metodologinės veiklos šioje srityje pasekmė.
2017 metais galerija tapo Tarptautinės keramikos akademijos (IAC – International Academy of Ceramics) nare.
Nuotraukose: XXI Panevėžio tarptautinio keramikos simpoziumo akimirkos, 2016.
