Paroda „Kaukių balius“ siekia atskleisti pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio grožio konkursų spindesį ir skurdą, laikmečio socialinių kontekstų komiškumą ir absurdą. „Ši paroda reportažinės fotografijos priemonėmis demonstruoja, kad ne tik grožio konkursų pasaulis gali būti eksponuojamas kaip iliuzinis, dirbtinis, apsimestinis, nuolat kintantis kaukių – socialinių vaidmenų kaleidoskopas. Fotografijose socialinė tikrovė iškyla kaip nesibaigiantis kaukių balius, kaukių karnavalas“, – parodos anotacijoje rašo Liutauras Degėsys. Jonas Staselis – fotografas, parodų kuratorius, kultūros prodiuseris. Surengė personalinių parodų Vilniuje ir Šiauliuose, dalyvavo grupinėse vizualiojo meno parodose, yra daugelio fotografijos albumų sudarytojas. 1992–2005 metais jis dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ fotožurnalistu, parodoje „Kaukių balius“ eksponuojamos 1992–2000 metais jo sukurtos fotografijos.  

Menininko fotografijų ciklo objektas –  kormoranų kolonija Kuršių nerijoje. Šių paukščių populiacija Lietuvoje kelia daug diskusijų ir neigiamų emocijų. A. Repšys šioje polemikoje prabyla fotografijos meno kalba, kviesdamas pažvelgti į problemą ne trumpalaikėje, o ilgalaikėje perspektyvoje. „Kormoranai žmonių daugiau vertinami kaip kenkėjai, bet ar tikrai šis paukštis gali būti tik kenkėjiškas? Koks yra kormoranų teigiamas poveikis gamtos ratui? Atrodytų, kad prie ko beprisiliečia kormoranai – sustingsta amžiams, tampa mirtimi, sunyksta. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Kūriau meninių fotografijų seriją paukščio žvilgsniu apie paukščius. Kai nudžiūsta pušys, pradeda augti lapuočiai medžiai ir uogas brandinantys krūmai. Gamtininkai teigia, kad net pirmykščiai Kuršių nerijos ąžuolynai išaugo dėl kormoranų įtakos vietos ekosistemai. Mūsų gyvenimas yra trumpas, ir pamatę,  kad gamtoje per trumpą laiką kažkas pasikeitė, norime pulti atitaisyti, reguliuoti, kontroliuoti. Tačiau dažniausiai reikia paprasčiausiai palaukti – gamta pati susitvarko. Gamtos virsmas – ilgesnis ir gali būti, kad ateityje marių pakrantėje oš ąžuolai. Todėl ir kyla klausimas: kormoranai naikina ir kuria ar kuria ir naikina?“, – svarsto fotomenininkas.

Keramikos paviljone eksponuojamos dvi emalio meno parodos:  IX tarptautinės emalio bienalės „Vilnius 2022“ paroda ir juvelyrės Marytės Dominaitės paroda „Pažintis. Emalio menas“. „Emalio technika – senesnė už krikščionybę. Išlikusi amžiams bėgant, palikusi pėdsaką istorijoje, žavėjusi pasaulio galinguosius, ji neišnyksta ir šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau emalio kūrinius pamatyti galime nedažnai: šiai technikai reikia didžiulio susikaupimo (bet jis turi derėti su gebėjimu improvizuoti) ir techninio išmanymo“, – rašo menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė.  

Vasario 7 d. 17.30 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje vyks susitikimas su parodos „Kaukių balius“ autoriumi fotomenininku Jonu Staseliu. Renginyje bus atskleista, kas liko parodos užkulisiuose, t.y. bus galima aptarti parodos kūrimo idėją, pamatyti darbus, kurie nebuvo eksponuoti, išgirsti reportažinės fotografijos meistro pasakojimus apie XX a. paskutiniame dešimtmetyje iliuzinio grožio pasaulio įtaką demokratiją pradedančioje kurti visuomenėje. Įėjimas laisvas. Vasario 8 d. lankydami parodą, jos erdvėje galėsite sutikti autorių, pasišnekučiuoti apie fotografijose sustabdytų akimirkų aplinkybes, padiskutuoti temomis, apie kurias kalba ši paroda. Parodos kuratoriai: Birutė Skaisgirienė ir Liutauras Degėsys. Parodos organizatoriai: Lietuvos spaudos fotografų klubas, MB „Uždaros teritorijos“, Panevėžio miesto dailės galerija. Parodą finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybė, LATGA. Paroda Panevėžyje veiks iki vasario 18 dienos. *Renginyje gali būti filmuojama ir fotografuojama.