Paroda skirta Panevėžio miesto gimtadieniui. „Ko gero, su šiuo miestu susijusios autorės patirtys ir prisiminimai lemia įspūdį, kad žvelgiama tarsi iš vidaus į išorę, jog tikrovė matoma tartum pro fotografės vidinio pasaulio langą, kuris keičia ir nuspalvina neretai pilką ir nuobodžią miesto aplinką. Tokio žvilgsnio vaizdine metafora galėtų būti fotografija, kurioje vaikas pro langą žiūri į monotonišką, iki pat horizonto besitęsiantį daugiabučių namų kvartalą“, – parodos anotacijoje rašo fotografijos teoretikas, kritikas Tomas Pabedinskas. Sukūrusi daug fotografijų, vaizduojančių Lietuvos ir pasaulio miestus bei miestelius, Panevėžį, kuriame gyvena, kurį mato kasdien, M. Šileikaitė-Čičirkienė kiekvienąsyk mums parodo kitaip, nenuspėjamai.

Parodoje eksponuojami menininko bronzos liejiniai, sukurti 2022 metais, taip pat keramikos darbai ir piešiniai. „Skulptoriui pavaldi bronza ir akmuo, medis ir žalvaris, keraminė masė. Tačiau jis nėra „prisirišęs“ prie vienos ar kitos medžiagos, o nuolat improvizuoja: kai nusibosta minkyti molį, imasi akmens ar grįžta prie bronzos. Arba priešingai – ieško provokacinių sprendimų, tarsi paneigiančių fizines medžiagos savybes. Ir vis dėlto, idėjai įgyvendinti medžiagas renkasi tikslingai: pavyzdžiui, glotnų bronzos paviršiaus spindesį, kuris atliepė juslinį kūrinio charakterį moterų torsuose, floros ir faunos vaizdiniuose praturtina įvairios negludintos šio metalo faktūros ir atspalviai“, – rašo menotyrininkė dr. Danutė Zovienė.   Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Paroda skirta Panevėžio miesto gimtadieniui. „Ko gero, su šiuo miestu susijusios autorės patirtys ir prisiminimai lemia įspūdį, kad žvelgiama tarsi iš vidaus į išorę, jog tikrovė matoma tartum pro fotografės vidinio pasaulio langą, kuris keičia ir nuspalvina neretai pilką ir nuobodžią miesto aplinką. Tokio žvilgsnio vaizdine metafora galėtų būti fotografija, kurioje vaikas pro langą žiūri į monotonišką, iki pat horizonto besitęsiantį daugiabučių namų kvartalą“, – parodos anotacijoje rašo fotografijos teoretikas, kritikas Tomas Pabedinskas. Sukūrusi daug fotografijų, vaizduojančių Lietuvos ir pasaulio miestus bei miestelius, Panevėžį, kuriame gyvena, kurį mato kasdien, M. Šileikaitė-Čičirkienė kiekvienąsyk mums parodo kitaip, nenuspėjamai.

Parodoje eksponuojami menininko bronzos liejiniai, sukurti 2022 metais, taip pat keramikos darbai ir piešiniai. „Skulptoriui pavaldi bronza ir akmuo, medis ir žalvaris, keraminė masė. Tačiau jis nėra „prisirišęs“ prie vienos ar kitos medžiagos, o nuolat improvizuoja: kai nusibosta minkyti molį, imasi akmens ar grįžta prie bronzos. Arba priešingai – ieško provokacinių sprendimų, tarsi paneigiančių fizines medžiagos savybes. Ir vis dėlto, idėjai įgyvendinti medžiagas renkasi tikslingai: pavyzdžiui, glotnų bronzos paviršiaus spindesį, kuris atliepė juslinį kūrinio charakterį moterų torsuose, floros ir faunos vaizdiniuose praturtina įvairios negludintos šio metalo faktūros ir atspalviai“, – rašo menotyrininkė dr. Danutė Zovienė.   Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba