Eugenijaus Marcinkevičiaus skulptūrinių objektų parodoje – primityvūs ginklai – keiksmažodžiai. Pasitelkdamas pačias paprasčiausias gamtoje randamas medžiagas – akmenį ir medį, menininkas it pirmykštis žmogus konstruoja įvairių dydžių ir formų vėzdus, kuokas, durklus ir kitų rūšių paprastus, bet labai galingus ginklus. Būtent plūdimaisi, keiksmai slepiasi po šiomis formomis. Autorius apmąsto gebėjimą sužeisti, tarsi panaudojant fizinį ginklą, kaip vieną pagrindinių keiksmažodžių tikslų. „Daugelis dažnai net nesusimąsto, kokį svorį turi šie žodžiai, ką jie reiškia, kaip jie veikia“, – sako E. Marcinkevičius. Kiek visgi mažai apmąstymo prieš išsprūstant keiksmui iš burnos ir kiek daug negatyvios energijos iš pirmo žvilgsnio bereikšmiuose ištiktukuose, jaustukuose ir kitose vaizdinėse kalbos priemonėse. Paroda atidaroma spalio 13 d. 17 val.

Jolanta Kyzikaitė jau beveik dešimtmetį savo kūryboje vysto žaidimų temą, nuo įvairių vaikiškų žaidimų atvaizdavimo kūriniuose iki žaidimo pačia tapyba, tapybine forma. „Kūriniuose matysime miško, naminius ir egzotinius gyvūnus, taip pat žmones ir įvairias jų kaukes: džiaugsmo, liūdesio, pykčio, išgąsčio. Panašu, kad gyvūnų emocijas (kaukes) menininkė lengvai leidžia matuotis kiekvienam iš mūsų. Paradoksas, kad parodos lankytojai ateis su kaukėmis apsisaugoti nuo viruso, tačiau akivaizdu, kad šioje parodoje menininkės tikslas nukreipti dėmesį nuo realybės ir įsijausti į pokylio atmosferą, kuriame irgi viskas tikra ir iš realybės“, – teigia menotyrininkė Sonata Baliuckaitė. Paroda atidaroma spalio 13 d. 17 val.  

Sauliaus Varno spektaklis „Dabar many visai kita ugnis“ sukurtas Samuelio Becketto  pjesės „Paskutinė Krepo juosta“ motyvais. Pagrindinį – Krepo – vaidmenį atlieka žinomas teatro ir kino aktorius, režisierius Sakalas Uždavinys. Taip pat spektaklyje dalyvauja aktorius Vidmantas Fijalkauskas ir violončelininkė Elena Daunytė. Lietuvoje ir užsienyje spektaklius statantis režisierius S. Varnas dažnai renkasi sudėtingą dramaturginę medžiagą ir kiekvienąkart sukuria ypatingą teatrinį kosmosą. Šįkart centrine spektaklio ašimi tampa absurdo teatro demiurgo S. Becketto Krepas, bandantis išsižadėti pasaulio ir meilės –  įvykdyti tai, kas neįmanoma – egzistuoti be žmogiškumo ir pabėgti iš kosmoso, o tuo pačiu ir išlikti jame. Krepo bandymas atsisakyti meilės – tai tarsi pačios egzistencijos atmetimas ir savo autentiškumo išdavystė.   Bilieto kaina – 10 Eur   Valentino Pečinino nuotrauka Krepas – aktorius Sakalas Uždavinys.

Jolanta Kyzikaitė jau beveik dešimtmetį savo kūryboje vysto žaidimų temą, nuo įvairių vaikiškų žaidimų atvaizdavimo kūriniuose iki žaidimo pačia tapyba, tapybine forma. „Kūriniuose matysime miško, naminius ir egzotinius gyvūnus, taip pat žmones ir įvairias jų kaukes: džiaugsmo, liūdesio, pykčio, išgąsčio. Panašu, kad gyvūnų emocijas (kaukes) menininkė lengvai leidžia matuotis kiekvienam iš mūsų. Paradoksas, kad parodos lankytojai ateis su kaukėmis apsisaugoti nuo viruso, tačiau akivaizdu, kad šioje parodoje menininkės tikslas nukreipti dėmesį nuo realybės ir įsijausti į pokylio atmosferą, kuriame irgi viskas tikra ir iš realybės“, – teigia menotyrininkė Sonata Baliuckaitė. Paroda atidaroma spalio 13 d. 17 val.  

Eugenijaus Marcinkevičiaus skulptūrinių objektų parodoje – primityvūs ginklai – keiksmažodžiai. Pasitelkdamas pačias paprasčiausias gamtoje randamas medžiagas – akmenį ir medį, menininkas it pirmykštis žmogus konstruoja įvairių dydžių ir formų vėzdus, kuokas, durklus ir kitų rūšių paprastus, bet labai galingus ginklus. Būtent plūdimaisi, keiksmai slepiasi po šiomis formomis. Autorius apmąsto gebėjimą sužeisti, tarsi panaudojant fizinį ginklą, kaip vieną pagrindinių keiksmažodžių tikslų. „Daugelis dažnai net nesusimąsto, kokį svorį turi šie žodžiai, ką jie reiškia, kaip jie veikia“, – sako E. Marcinkevičius. Kiek visgi mažai apmąstymo prieš išsprūstant keiksmui iš burnos ir kiek daug negatyvios energijos iš pirmo žvilgsnio bereikšmiuose ištiktukuose, jaustukuose ir kitose vaizdinėse kalbos priemonėse. Paroda atidaroma spalio 13 d. 17 val.