Rugsėjo 6 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma personalinė Vilmanto Marcinkevičiaus paroda „Nuojautos kūnai“.
„Priminti ir pasakoti apie tai, kad Vilmantas Marcinkevičius priklauso ne tokiai ir didelei neoekspresionistinės dailės kūrėjų grupei bei yra vienas iš ryškiausių jų atstovų, ar tai, jog jau studijuodamas išsiskyrė savo veržlia, koloristinį temperamentą vargiai sutvardančia tapybos maniera, rodosi nereikšminga – visa tai jau seniai surašyta straipsniuose, knygose ir anotacijose. Kaip ir linksniuoti Danijos karališkosios šeimos portretavimą, Hedeager bažnyčios interjero detalių kūrimą ar tai, kad menininkas yra vieno svarbiausių Baltijos tapybos konkursų – „Jaunojo tapytojo prizas“ – iniciatorius.
Kalbantieji apie šio dailininko tapybą neretai pirmiau postringauja apie spalvas, dažo skaidrumą bei meistrišką jų perliejimą, ir daug rečiau pirma pasigirsta mintys apie tai, ką matome už spalvų – naratyvą, istoriją. Tad būtent čia ir sutelkime dėmesį. Dar studijų metais neieškodamas korifėjų bei aklai nesivaikydamas autoritetų, menininkas neaplenkė nė vienos labiau kontraversiškos idėjos. Biblija, legendos, mitai, viešnamių darbuotojos, karo prievartos aukos – rodos, kuo tema labiau angažuota visuomenės, kuo ji nepatrauklesnė klausytojams, tuo ryškiau, sodriau ir intensyviau ji interpretuojama bei pateikiama publikai. Štai 1999 m. menotyrininkė N. Adamonytė, bandydama užčiuopti menininko vizualinio naratyvo ašį, itin taikliai pasakė, kad Vilmanto „kūriniai ironizuoja santūrų ir skausmingą lietuvišką mentalitetą, įvilkdami neigiamus krūvius į optimistišką, sąmojingą formą, atpalaiduodami žiūrovą savo gruboka, necenzūruota leksika“. Nesutikti būtų sunku, tai pamatysite ir šiandien.
Čia, prieš Jus – įvairiais menininko kūrybos periodais sukurti darbai. Gaiviai nutapytuose neoekspresionistiškai realistiniuose dailininko kūriniuose skirtumas tarp matymo ir vaizduotės nėra visai aiškus, nes regimi pasakojimai, jų interpretacinės nuotrupos neretai sumontuotos į besiūlę, tikrovėje neįmanomą situaciją ar kompoziciją. Drobėse Vilmantas konstruoja neregėtą, kartais mįslingą bei kupiną asmeniškumų pasaulį ir tokiu būdu reflektuoja unikalų kūrybinį suvokimą bei intymumo jauseną. Nesvarbu, ką matote – susigūžusį iš baimės jaunuolį, Senojo Testamento istorijas ar purpurinį kūną, besusiliejantį su kauke – visa tai menininko pasaulio nuotrupos, kritinių psichinių būsenų interpretacija. Kiekvienas šioje salėje eksponuojamas tapybos darbas esti keletos kompozicinių ir prasminių matymo modelių, kurie atspindi vienokį ar kitokį tuo metu menininkui svarbų, aktualų santykį su išoriniu pasauliu ar su vidiniais ego dvasiniais išgyvenimais, transcendentine filosofine individo patirtimi“, – rašo menotyrininkė Aistė M. Grajauskaitė.
Beveik dvidešimtmetį bendradarbiaudamas su viena stipriausių Danijos meno galerijų „Galleri NB“, V. Marcinkevičius užima labai stiprias pozicijas Skandinavijos šalių, ypatingai Danijos, meno rinkoje. Menininko kūrybą vertina ne tik šiauriečiai – jo tapyba pristatyta Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Pietų Afrikos Respublikoje. Menininkas dalyvavo grupinėse parodose bene dvidešimtyje pasaulio šalių.
Paroda veiks iki spalio 7 dienos.