2026 01 28 – 03 15   Fotografijos galerijoje (Vasario 16-osios g. 11)

„Augalingumas – tai pojūčiais ir mintimis patiriamas augalų gyvenimo buvimas, kuris susipina su tuo, kaip žmonės mato, suvokia ir gyvena pasaulyje. Vietoje to, kad augalas būtų nagrinėjamas kaip atskiras objektas, augalingumas kviečia atkreipti dėmesį į visumą savybių, per kurias augalai pasirodo, veikia ir kartu dalyvauja kasdienėje aplinkoje. Augalingumas nėra pats augalas – tai ryšių visuma, jungianti jo medžiagiškumą ir kurianti gyvą, nuolat kintantį santykių lauką, per kurį augalo buvimas yra jaučiamas ir suprantamas. Jis formuojasi per kultūrines, erdvines ir visuomenines aplinkybes, kurios lemia augalų svarbą žmogaus gyvenime. Augalai niekada nėra tik fonas – jie aktyviai formuoja kraštovaizdį, tyliai perduoda žinias, dalyvauja atminties ir judėjimo iš vietos į vietą procesuose.

Paroda tyrinėja augalų vietą žmogaus gyvenime, aplinkoje ir kultūroje. Kiekviename susitikime augalingumas atsiskleidžia kaip vyksmas – ryšys, kuris kuriamas laike, erdvėje, per tradicijas ir prasmes. Paroda kviečia augalus matyti kaip mąstančias ir bendraujančias būtybes, kurių gyvenimai tyliai, bet giliai persipina su mūsiškiais.

Ji siūlo įsivaizduoti žmogaus gyvenimą ne šalia augalų, o kartu su jais ir per juos. Meninis augalingumo atskleidimas skatina iš naujo apmąstyti sambūvį su augalais – ne kaip su objektais, bet kaip su partneriais nuolatiniame pasaulio kūrime. Darbas su augalų spalva, pluoštu, kvapu ir likučiais tampa dėmesingo klausymosi ir abipusio pasakojimo veiksmu.

Augalų jutiminės savybės – kvapas, sula, taktilumas, pluoštinė struktūra – tampa pažinimo formomis, atskleidžiančiomis, kaip augalinė medžiaga žymi, dažo ir transformuoja paviršius, su kuriais liečiasi. Šioje materialioje sąveikoje meno kūrinys tampa erdve, kurioje augalo veikimas registruojamas ne tik vizualiai, bet ir haptiniu bei olfaktoriniu būdu, kviečiant žiūrovus pajusti augalo buvimą ne tik akimis.

Naudojant augalinius dažus, įspaudimus, dažymą ir lėtą ekstrahavimą, augalai palieka savo ženklus audiniuose ir paviršiuose: spalvos kinta veikiamos oro, kvapai pamažu blėsta, pluoštai dyla ir vėl susijungia. Šie ženklai nėra puošyba – tai augalų buvimo liudijimai, susiję su konkrečia vieta, istorija ir bendru žmogaus bei gamtos darbu. Darbas su pluoštu išryškina bendrą žmogaus ir augalo kūnų materialumą – siūlus, odą ir indus, per kuriuos cirkuliuoja gyvybė. Šiame susipynime augalinė medžiaga ir žmogaus prisilietimas susitinka, reaguoja ir keičia vienas kitą.

Parodoje pristatomi 2024–2025 metais sukurti darbai, naudojant įvairias vaizduojamojo meno formas – surežisuotą fotografiją, tekstilės objektus ir erdvines instaliacijas. Visi kūriniai kyla iš nuolatinio, pojūčiais grįsto ryšio su menininkės gyvenamąja vieta Ikškilėje, Latvijoje. Darbuose atsispindi urbanizuota postkolonijinė aplinka, vanduo, dirvožemis, gamtos procesai ir vietinė augmenija.

Tvarumas yra esminė kūrybos dalis – tiek pačiame procese, tiek renkantis medžiagas. Naudojamas senas linas, perdirbti audiniai, rasti daiktai ir atsargiai surinktos, ataugančios įprastų augalų dalys.“

Apie autorę

Rita Broka yra Latvijoje gyvenanti tarpdisciplininė menininkė ir tyrėja. Ji turi meno daktaro laipsnį, vizualiojo meno magistro laipsnį, įgytą Latvijos dailės akademijoje, ir kūrybinių industrijų magistro laipsnį, įgytą Latvijos kultūros akademijoje. Jos meninė praktika ir tyrimai sutelkti į daugiasensorinį kraštovaizdžio suvokimą ir kūniškus ryšius su vieta ir medžiaga. Menininkė dirba su natūraliais procesais, naudoja pluoštą ir organines medžiagas, tyrinėja augalus kaip veiklias, gyvas ir kultūriškai reikšmingas medžiagas. Jai ypač svarbu šiuolaikiškai atgaivinti tradicines praktikas, ypač dirbant su augaliniais dažais ir amatais, taip pat kurti atsakingai, atsižvelgiant į gamtą ir naudojamas medžiagas.

Ji yra Latvijos universiteto docentė, leidinių autorė, reguliariai rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose, veda viešus renginius ir atviras paskaitas, skatindama ryšius tarp meninės praktikos, mokslinių tyrimų ir bendruomenės įsitraukimo.