2026 06 12 – 07 19 Fotografijos galerija (Vasario 16-osios g. 11)

Erdvinė instaliacija „Palikimas“ (2023) – vienas naujausių Almyros Bartkevičiūtės-Weigel kūrinių, jos mintyse glūdėjęs jau seniai, bet ilgokai neįgavęs tikslios vizualinės formos. Instaliacijoje panaudoti ilgas istorijas turintys lagaminai ir mokslinės kartotekos medžiaga. Ją menininkei padovanojo lietuvių etnografijos tyrinėtoja Aušrelė Kargaudienė, dirbus M. K. Čiurlionio muziejuje. Almyrai reikėjo atrasti šiuolaikišką būdą, kaip kūrinyje sujungti kaip palikimą gautą mokslinę informaciją ir gilios pagarbos lietuvių senajai kultūrai jausmą, kuris yra labai brangus tarp Kauno ir Berlyno migruojančiai menininkei. Laikas pasakyti: Almyra Bartkevičiūtė-Weigel jau daugiau kaip dvidešimt metų gyvena ir kuria dviejų kultūrų – lietuviškosios ir vokiškosios – apsuptyje. Dažnai keliauja į Lietuvą, tad, suprantama, lagaminas yra tapęs nuolatiniu palydovu. Bet svarbiausia yra tai, kad kūrinyje šiam buitiniam daiktui menininkė suteikė gilesnes prasmes. Lagaminas gali būti ir malonaus keliavimo, ir skubaus išvykimo, ir net tremties simbolis. Šie lagaminai turi savus pasakojimus. Juos dovanoję žmonės menininkei perdavė ir nepaprastas savo lagaminų istorijas. Štai tokia šio įstabaus šiuolaikinio kūrinio kilmė ir prasmė, suausta iš tradicijų, pagarbos praeičiai ir įkūnyta pasitelkiant kompiuterines technologijas.

Almyra Bartkevičiūtė-Weigel gimė Prienuose, 1987–2001 m. studijavo tekstilę Vilniaus dailės akademijoje. Ji priklauso ratui Lietuvos menininkių, kurios XXI a. pradžioje mūsų tekstilės meną atvedė į tarptautinį pripažinimą. Asmeninis Almyros įnašas – inovatyvios autorinės technikos, netekstilinių medžiagų naudojimas, eksperimentinė tekstilė, instaliacijos, objektai. Kiekviename šios menininkės kūrinyje slypi aktualios ir jaudinančios prasmės, ji gilinasi ir į šiandienos pasaulio problemas, ir į tradicijų, kultūrinės atminties vaidmenį dabartyje.

Prof. dr. Rasa Žukienė

 

 

Thomas Weigel „Neramių sapnų knyga“

„Neramių sapnų knyga“ suskirstyta į tris skyrius: „Vaikų sapnai“, „Sapnai apie gimtinę“ ir „Sapnai apie ateitį“. Kiekviename skyriuje yra trys sapnai.

Visi „Neramių sapnų knygoje“ esantys sapnai sudaryti iš kalbos fragmentų ir vaizdų, lygiai taip pat, kaip mūsų naktiniai sapnai susideda iš kalbinių elementų ir vaizdinių įspūdžių.

Kalbos fragmentai yra gerai žinomos citatos iš įvairių žanrų, vaizdai – neseniai Lietuvoje įamžintos nuotraukos.

Skyriuje „Vaikų sapnai“ citatos paimtos iš vaikų filmų ir vaikų dainų, kurios buvo ypač populiarios sovietmečiu. Dainų tekstai parašyti lietuvių kalba, bet rusiškais rašmenimis.

Skyriuje „Sapnai apie gimtinę“ cituojama pirmoji Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ eilutė. Šios citatos fragmentai sapnuojami jidiš, lenkų ir lietuvių kalbomis.

Skyriuje „Sapnai apie ateitį“ kalba elektroninė informacinė lenta Vilniaus oro uoste. Dalis ten rodomos informacijos atrodo kaip visiškai nepakeistas sapno fragmentas.

Thomas Weigel