Paroda „Namai. Iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos“

2026 04 15 – 06 07 Gdansko (Lenkija) dailės akademijos didžiojoje ekspozicijų erdvėje „Great Aula“ (Targ Węglowy 6, 80-836 Gdanskas, Lenkija)

Kiek daugiau nei tris dešimtmečius vykstantis Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas yra trečdalis visos Lietuvos keramikos istorijos, todėl šis renginys yra itin svarbus šalies keramikos meno raidai. Jo svarba pažymima ir faktu, jog tai vienintelis, ilgiausiai be pertraukos trunkantis keramikos renginys, kuris visą laiką išlaikė ryšį su meno lauke aktualiomis tendencijomis.

Pirmas Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas buvo surengtas 1989 metais. 1990-aisiais įsteigus Panevėžio miesto dailės galeriją, jo organizavimas buvo patikėtas šiai institucijai. Kūrybiniame procese naudojamas šamotinis molis dažnai meno kritikų yra vadinamas „panevėžio akmens mase“. Per daugiau nei tris dešimtmečius jau surengti 25 simpoziumai. Iki 2002-ųjų jie vyko kasmet Panevėžio stiklo fabrike, nuo 2004-ųjų – kas dvejus metus, o nuo 2006-ųjų – keramikos įmonėje „Midenė“. Joje šiuo metu yra didžiausia dujinė krosnis Baltijos šalyse (aukštis 1.50 m, plotas 4.5 m², tūris 6.75 m³).

Simpoziume jau dalyvavo 194 menininkai iš 38 pasaulio valstybių. Kolekcijoje yra beveik 700 kūrinių. Tokio pobūdžio – didelio mastelio, akmens masės keramikos kolekcija yra vienintelė rytų Europos regione, o Lietuvoje šiuo metu tai yra vienintelė nuolatinė šiuolaikinės keramikos ekspozicija. Tokio dydžio kolekcija leidžia lengvai formuoti įvairias ekspozicijas, skirtingų meninių koncepcijų parodas bei įgyvendinti plačius kuratorinius užmojus.

Vienas iš tokių galimybių rezultatų yra paroda „Namai. Iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos“. Paroda sugalvota bendradarbiaujant su Gdansko dailės akademija.  Dailės akademijos didžiojoje ekspozicijų erdvėje „Great Aula“ nuo balandžio 15 iki birželio 7 veiks ši paroda. Ją sudarys 16 lietuvių autorių kūrinių būtent iš minėtojo simpoziumo kolekcijos. Ekspozicijoje atsispindės tiek klasikų, tiek jaunųjų autorių kūryba ir šiuolaikinė keramikos traktuotė. Platus Panevėžyje saugomos kolekcijos diapazonas leidžia per vieną ekspoziciją bandyti atspindėti labai įvairius kūrybinius siužetus, plastiką, laikotarpius. Paroda konstruojama taip, kad matytųsi tiek laikmečių skirtumai, simpoziumo raida, tiek lietuviškos keramikos kaita, todėl čia bus kūrinių, datuojamų nuo 1989 iki 2025 metų.

Parodos „Namai“ pagrindinis akcentas formuojamas aplink namų, kaip jausmo sąvoką. Tai nebūtinai konkreti fizinė vieta. Pasaulinių kataklizmų kontekste – namų kaip saugios, ramios vietos apibrėžimas ima griūti. Per tam tikrą laiką vienaip ar kitaip šie siužetai atsikartoja ir verčia menininkus įvairiai interpretuoti saugių namų klausimą, todėl parodoje „Namai. Iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos“ šis apibrėžimas apmąstomas įvairiapusiškai. Siekiant plataus klausimo nagrinėjimo pasitelkiami įvairių kartų autoriai, kurių kūryba arba atskiri jos fragmentai gvildena šias ir susijusias temas. Parodoje susiduriama su skirtingais namų apibrėžimais: namai kaip emocija, namai kaip naratyvas ir namai kaip istorijų saugotojas bei pasakotojas.

Paroda „Namai“ norėjosi kaip galima plačiau aprėpti ne tik lietuvišką tradicinę bei šiuolaikinę namų sampratą, bet ir pristatyti Lietuvos keramiką apskritai, kartu supažindinant ir su Panevėžio tarptautiniu keramikos simpoziumu. Tuo atžvilgiu kolekcija yra itin dėkinga, nes pristato gausų būrį pagrindinių lietuvių kūrėjų – keramikų. Tuo pačiu pats renginys ir Panevėžio miestas yra tapęs tarsi antraisiais keramikų namais – vieta, kurioje skleidėsi jų kūrybinės idėjos ir ambicijos, susiformavo tradicijos, užsimezgė pažintys bei draugystės.

Ekspozicijoje pristatomi Rimo VisGirdos, Nerutės Čiukšienės, Aldonos Keturakienės, Juozo Lebednyko (1947–2024), Aldonos Jonuškaitės-Šaltenienės, Dalios Laučkaitės-Jakimavičienės, Audriaus Janušonio, Rūtos Šipalytės, Eglės Einikytės-Narkevičienės, Agnės Šemberaitės, Egidijaus Radvensko, Eugenijaus Čibinsko, Neringos Zemko, Rasos Justaitės-Gecevičienės, Roko Janušonio bei Elenos Laurinavičiūtės kūriniai.

Menotyrininkė Aurelija Seilienė

Kuratoriai: Aurelija Seilienė, Alicja Buławka-Fankidejska, Dymitr Buławka-Fankidejski

Ekspozicijos dailininkas Egidijus Radvenskas

Dizainerė Rita Raziūnaitė