2026 03 18 – 04 26 Fotografijos galerijoje (Vasario 16-osios g. 11)
Šioje parodoje pristatomos fotografijos sudaro vientisą konceptualią abstrakčiosios fotografijos seriją, kurioje realūs objektai, paviršiai ir šviesa peržengia atpažįstamumo ribas ir virsta vidinių būsenų, energijos ir laiko pėdsakų vizualine kalba.
Autorius sąmoningai atsisako tradicinio pasakojimo. Čia nėra dokumentuojamos tikrovės – vietoje jos kuriama emocinių peizažų erdvė, kurioje susitinka ugnis plius tamsa, judesys ir sustingimas, konstrukcija ir irimas.
Fotografijos artimos tapybai: jos remiasi faktūra, spalvos mase, kontrastu ir gestu, o ne objektų identifikavimu. Visoje serijoje kartojasi stiprūs spalviniai poliai: degantys raudoni, oranžiniai, auksiniai tonai susiduria su giliais juodos, melsvos ar violetinės spalvos šešėliais.
Šis kontrastas kuria nuolatinę įtampą – tarsi šviesa vis bandytų prasiveržti iš tamsos, o tamsa ją sugerti. Tai kova, bet ir dialogas. Kai kuriose fotografijose ryškėja fragmentuoti ženklai, mechanikos ar miesto aplinkos nuotrupos, tačiau jos niekada netampa siužetu – tik nuorodomis.
Žiūrovas kviečiamas ne atpažinti, o interpretuoti, ne suprasti racionaliai, o pajusti intuityviai.
Bendra parodos nuotaika – intensyvi, brandi, egzistencinė. Tai nėra ramus žiūrėjimas.
Šie darbai veikia kaip vidiniai veidrodžiai, kuriuose atsispindi įtampa, virsmas, kartais – skausmas, kartais – proveržis.
Kiekviena fotografija yra savarankiška, tačiau kartu jos kuria vieną emocinį lauką, kuriame žiūrovas juda lėtai, tarsi per nepažįstamą reljefą.
Ši paroda kalba apie: vidinius lūžius ir energiją, šviesos ir tamsos santykį, laiko paliekamus pėdsakus, chaosą kaip kūrybinę būseną.
Tai fotografijos, kurios nereikalauja paaiškinimų, bet reikalauja buvimo, jos kviečia sustoti, įsižiūrėti ir leisti kalbėti sava kalba.
