Juozo Lebednyko mažoji skulptūrinė plastika, pastelės, piešiniai

2020 02 05 – 05 30

Juozo Lebednyko parodoje atsispindi kūrybiniai ieškojimai nuo pradinės linijos iki išbaigto tūrio. Skulptorius pristato naujausius pastarųjų dvejų metų kūrinius – mažosios skulptūrinės plastikos (bronza, akmuo, medis) darbus, pasteles ir piešinius.

Pasak menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, šio menininko skulptūrinė plastika niekada nebuvo vienos medžiagos ar formos įkaitė. „Nuo monumentalių viešų erdvių kompozicijų iki kamerinės plastikos, nuo metalo ir akmens link keramikos, nuo bronzos link atviromis spalvomis raibuliuojančių piešinių dėliojasi šio menininko siekis maksimaliai išraiškingai perkurti supančio pasaulio materiją ir taip perteikti savąjį grožio suvokimą. Todėl visiškai dėsninga, kad tokioje įsisavintų medžiagų įvairovėje rūpi išbandyti ir visas formos galimybes: nuo konstruktyvios abstrakcijos iki siurrealistinio ar ekspresyvaus figūratyvizmo“.

Skulptorius J. Lebednykas  teigia, kad savo kūriniuose siekia atskleisti laiko ir erdvės dimensijose išryškėjančią formą. „Stebėdamas gamtą, kurioje daugybė pavidalų, susiformavusių per milijonus metų ir prisitaikiusių egzistavimui su kitomis augalijos, gyvūnijos formomis, jas transformuoju į tam tinkamą medžiagą – akmenį, bronzą, šamotą, medį. Bandau konkrečioje medžiagoje atskleisti tai, kas jai būdingiausia, kas yra didžioji šios medžiagos potencija, jos galimybė augti ir stiebtis,  transformuotis ir  daugintis, o po to sugrįžti į pradinę formą“. Ir nors kai kuriuose kūriniuose neapsieinama vien su brangiomis medžiagomis, greta naudojami įvairūs buityje randami daiktai, jų liekanos, taip artėjant prie objekto, vis dėlto, kaip pastebėjo menotyrininkė Danutė Zovienė, autorius niekada neperžengia subtilios skulptūrinės ribos.

Lebednyko piešiniuose ypač akivaizdus spalvų pomėgis. Juose galima atsekti ankstyvuosiuose reljefuose vešėjusias gamtos formas, tačiau dabar jos stilizuotos, dekoratyvios, spalvingos. Per jau pusę amžiaus trunkančią meninę veiklą skulptorius ne tik sukūrė įsimintinų darbų, bet ir sugebėjo keistis, ieškoti naujos plastinės kalbos, intriguojančiai atverdamas vis naujus savo meninės prigimties klodus.

Juozas Lebednykas gimė 1947 m. rugpjūčio 20 d. Dusmenų kaime (Trakų r.). 1966–1972 metais studijavo skulptūrą Lietuvos valstybiniame dailės institute (nuo 1989 – Vilniaus dailės akademija). Mokėsi pas Bronių Vyšniauską, Gediminą Jokūbonį, Konstantiną Bogdaną. Nuo 1973 m.  gyvena ir kuria savo studijoje Panevėžyje. Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys. Nuo pat kūrybinio darbo pradžios dailininkas aktyviai dalyvavo parodiniame gyvenime, surengė 28 personalines parodas, dalyvavo daugiau kaip 70 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. J. Lebednykas buvo vienas iš nedidelio profesionalių dailininkų būrio, kurie 8-jame dešimtmetyje padėjo tvirtus pamatus, ant kurių išaugo dabartinė Panevėžio profesionalioji dailė. 1989–1993 metais skulptorius vadovavo LDS Panevėžio skyriui, prisidėjo prie jo plėtros ir stiprinimo. 1993 metais J. Lebednyko iniciatyva ir tuometinės miesto valdžios pagalba buvo įkurta LDS Panevėžio skyriaus parodų erdvė „Galerija XX“, kuri užėmė svarbią vietą miesto meniniame ir kultūriniame gyvenime. Menininkas yra žinomas ir kaip dailės pedagogas, per kurio rankas vaikų dailės mokykloje 1974–1987 metais perėjo daugelis dabartinių viduriniosios kartos dailininkų. Dailininko kūriniai puošia Panevėžio ir Aukštaitijos regiono, gimtojo Onuškio bei Vilniaus viešąsias erdves.

Per savo kūrybinio darbo dešimtmečius Juozas Lebednykas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos meniniame gyvenime, įnešė svarų indėlį į lietuviškos skulptūros panoramos formavimą. Už ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą 2018 metais Juozas Lebednykas apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkliuku“, svarbiausiu Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimu, įsteigtu 2001 metais ir teikiamu dailininkams, pasiekusiems svarbių profesinių aukštumų, sukūrusiems originalių kūrinių, surengusiems reikšmingų parodų Lietuvoje ir užsienyje, o svarbiausia – savo kūrybine veikla sugebėjusiems atkreipti ne tik aukščiausio lygio vertintojų, visuomenės, bet ir savo kolegų dėmesį.

Dailininko kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, Panevėžio kraštotyros muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, JAV Baltieji rūmai, Europos Parlamentas, privatūs kolekcininkai.

2020-04-30T07:21:28+00:00
X