2020 09 05 – 09 26

Autoriai: Alis Balbierius, Monika Dirsytė, Raimondas Gailiūnas, Ramūnas Grikevičius, Evaldas Ivanauskas, Osvaldas Juška (1960–2020), Savirija Kaziūnaitė, Remigijus Kriukas, Sigitas Laurinavičius, Juozas Lebednykas, Giedrius Mazūras, Darius Misiūnas, Irina Nosova, Stasys Povilaitis, Rimvydas Pupelis, Egidijus Radvenskas, Girmantas Rudokas, Tomas Rudokas, Diana Rudokienė, Saulius Saladūnas, Artūras Stančikas, Indrė Stulgaitė-Kriukienė, Povilas Šiaučiūnas, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Martynas Vilimavičius, Giedrius Zaura.

Kaip visada, pirmiausia reikėtų pradėti nuo istorijos. Aukštaitijos dailės parodos neatsiejamos nuo tam tikrų tradicijų. Viena jų – faktas, jog šios parodos siekia pristatyti regiono profesionaliuosius vizualiojo meno kūrėjus, kita – jų tęstinumas. Pirma paroda įvyko dar 1995-aisiais. 2005 metais buvo atgaivinta, o nuo 2006-ųjų vyksta reguliariai kas dvejus metus. Kaskart parenkama vis kita teminė kryptis, nors tikslas išlieka tas pats – pamatyti, kokia linkme juda Aukštaitijos dailė.

Tačiau bėgant metams, keičiasi ne tik autoriai, jų braižas, nagrinėjamos temos, bet ir kontekstas, kuriame šios parodos veikia. Kuratorinių parodų eroje suneštinės parodos tarsi praranda prasmę, darosi mažiau aktualios, nebeatliepia šiuolaikinio meno raidos tendencijų. Žvelgiant pro žmogiškųjų jausmų prizmę, neretam menininkui jos ima asocijuotis su sovietmečiu rengtomis kasmetinėmis ataskaitinėmis „parodos dėl parodos“ parodomis. Natūralu, kad tradicijos dažnai prieina tašką, kuomet ima kirbėti klausimas: tai tradicija ar vis tik inercija? Ne išimtis ir Aukštaitijos dailė. Šių metų paroda „Aukštaitijos dailė 2020. Asmenybių kartoteka“ ir siekiama paskatinti daugiau kritinį požiūrį į tradicines apžvalgines parodas, jų veikimo tikslingumą ir formos klausimus. Todėl šiemet sąmoningai buvo atsisakyta darbus atrinkti pagal labai aiškią koncepciją. Tai daugiau noras pristatyti tradicinę parodos pusę jos pernelyg nesupaprastinant.

Kartoteka –susistemintas rinkinys kortelių, kuriose surašyti tam tikri duomenys. Aukštaitijos dailės parodos jau eilę metų būtent ir atlieka kartotekos funkciją – fiksuoja ir sistemina vaizdinę bei tekstinę informaciją apie regiono kūrėjus. Kaip kartoteka įprastai yra surenkama pašalinio asmens, taip ir 2020 metų parodoje, iš kuratorių (Rūta Povilaitytė, Aurelija Seilienė) žiūros taško buvo atrinkti ryškiausių regiono menininkų kūriniai, taip siekiant parodyti krašto vizualinio meno savitumą. Pagrindinis šių metų tikslas – rasti atsakymą į klausimą – kuo regiono apžvalginės parodos turėtų patraukti žiūrovą? Kuo jos yra (jei dar tebėra) svarbios? Kai kurių miestų patirtys rodo, kad tokio formato jau senokai atsisakyta, tačiau, pavyzdžiui,  Panevėžiui tokie artimi Šiauliai vis dar turi išlaikę šią tradiciją. Svarbu atkreipti dėmesį į tokių parodų organizavimo praktiką ir tikslus. Ar svarbesnis tikslus šio lauko padėties atspindėjimas jo nefalsifikuojant, bet galbūt abejojant menine kokybe, ar vis tik čia turi įsikišti kartotekos sudarytojas ir pateikti atrinktą suformuotą vaizdą? Kuri kartoteka tikslingesnė, o kuri tikslesnė? Ir kuri reikalingesnė, siekiant formuoti ne tik kultūros vartotojų skonį, bet ir pačių menininkų savęs suvokimą regiono meno aplinkoje?

Į šiuos klausimus atsakyti įmanoma tik bandymų keliu, todėl ir paroda tapo savotišku eksperimentu. Joje vis dar išlaikyta žanrų įvairovė, tačiau kiek sumažėjo autorių. Čia, kaip jau įprasta, pagrindinę vietą užima tapyba. Greta aiškią poziciją išlaiko fotografija, o kartu kelią skinasi ir kitos medijos. Deja, ženkliai mažėja tekstilės, grafikos, skulptūros atstovų. Kita vertus, pastarajai sričiai gana drąsiai galima priskirti ir stiklą bei keramiką, kur medžiaga tampa tik priemone idėjai išreikšti. Taigi, tradicijos keičiasi. Kiek dar kis ši paroda, bus matyti, o šiųmetė, tikimės, prisidės prie teigiamų pokyčių.

Kuratorė Aurelija Seilienė

Projektą remia Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė