2022 09 06 – 10 01

Istorijos apie žemę ir vandenį

Monokultūros ir žalioji ekonomika Tuskijoje

Dirvožemio naudojimas lemia precedento neturinčius kraštovaizdžio, ekosistemų ir aplinkos pokyčius. Kaimo kraštovaizdžiai keičiasi dėl žemės ūkio intensyvėjimo, kaimo nykimo ir miškų naikinimo. Pastaruoju metu daug kalbama apie intensyvią lazdyno riešutų monokultūrą, kuri kolonizuoja mūsų Alta Tuskijos teritoriją ir dalį Toskanos Maremos. Šis lazdyno riešutų projektas sulaukė paramos iš regioninės valdžios, prekybos asociacijų ir net Europos kaimo plėtros programos.

Taip neatsakingai eksploatuojant žemę daugelį metų, vis dėlto atsirado kelios mažos įmonės, kurios vystė aplinkai nekenksmingą žemės ūkio veiklą ir gyvulininkystę, laikantis ekologinio ir regeneracinio požiūrio. Per eilę metų šie gamintojai susijungė, bandydami sukurti tinklą, kurti sąžiningos prekybos rinkas, dalintis žiniomis, koordinuoti ir organizuoti savo veiklas, kad galėtų susidoroti su bendrais iššūkiais ir parodyti kitokį požiūrį į žemę, tausojant aplinką ir išteklius tvariai ateičiai. Daugelis piliečių, ūkininkų ir asociacijų kėlė klausimus, ypač dėl pasekmių aplinkai, ekonomikai ir socialiniams veiksniams mūsų teritorijoje.

Mano idėja – šią temą atskleisti per fotografinį reportažą.Jau keletą metų mano fotografijoje atsispindi labai tiksli kryptis, tai yra kalbėti apie mano Žemę, fiksuojant kadrus, kurie grąžina dalį to, kas esame ir kuo tapsime. Man ši tema labai rūpi,  nes esu žmogus, labai prisirišęs prie Žemės, visada gyvenau kaimiškoje vietovėje kartu su gyvūnais. Teritorija man turi labai svarbią vertę, nes gyvenu su ja kasdien. Tai – ne tik geografinė vieta, bet ir istorijos, darbų bei žinių visuma.

Šiuo atveju vaizdai padeda perteikti poreikį skubiai keisti situaciją, konkretų  įsipareigojimą, būtinybę  apsaugoti naujas kartas. Pasakojamos istorijos išreiškia nūdienos aplinkosauginių ir socialinių vertybių svarbą, planuojant naują planetos išteklių panaudojimo būdą.

Taigi, per reportažus noriu tiksliai pažvelgti ir išanalizuoti, kas vyksta įmonėse, patalpindama fotografinę medžiagą į logišką ir naratyvią dimensiją, kuri būtų lengvai suprantama visiems.

Mano fotografinis požiūris yra grindžiamas tiesiog spontaniškumu, įžengimu į sceną, pasakant tiesą.

Vietos pasirinkimas rėmėsi projekto tikslu: noru parodyti tikrovę be filtrų. Dėl šios priežasties nuotraukas dariau susitarusi su įmonėmis. Jos yra spontaniškos, paprastos ir atspindi realią situaciją.

Nuotraukų reportažas buvo sukurtas šiose žemės ūkio vietovėse: Semi di Tuscia, Chierici Casa Agricola, Agricola Montesegnale, Le Aromatiche di Bolsena ir La Villana.

Michela Petrocchi

 Apie autorę:

 Michela Petrocchi 22 metų fotografė, gyvena ir kuria Gradolyje, mažame mieste Alta Tuskijoje, įsikūrusiame prie Bolsenos ežero, Viterbo provincijoje, Italijoje. Nuo vaikystės domėjosi fotografija, mokėsi meno mokykloje, ją baigusi 2021 metais įstojo į fotografijos studijas  Lorenzo da Viterbo meno akademijoje.  Šiuo metu čia gilina žinias reportažų fotografijoje.