Parodoje pristatomi naujausi menininko darbai, sukurti nuo 2020-ųjų. „Nuo mažens žinojęs, kad nori būti dailininku, tuomet dar negalvojo, kad pagrindine meninės raiškos priemone kažkada taps akvarelė. Tačiau tas subtilus reljefo linijų bangavimas, migla virš miškų, stebuklingas švytėjimas pro pušų kamienus, matyt, buvo toks ryškus ir giliai įgulęs į atmintį, kad daugelyje Eugenijaus kūrybos vaizdinių net nieko nežinodamas gali atrasti subtilią Lietuvos kraštovaizdžio ir dzūkiškos raudos estetiką. Retai ji bus atvirai atpažįstama. Todėl prie paveikslų teks sustoti, sugrįžti, panirti ir bandyti patirti. Ne suprasti, o pajusti“, – parodos anotacijoje rašo menotyrininkė Jovita Nalevaikienė. Ilgą laiką kūręs tik akvarele, pastaraisiais metais dailininkas gana dažnai savo tapybiniams sumanymams pasitelkia ir akrilinius dažus. „Būta įvairių ieškojimų – minimalizmo dideliuose formatuose, rodos, neįmanomai sodrios rudos ir mėlynos akvarelėje, baltos drąsos ir suskaidyto violeto... Pastarųjų metų motto „mažiau yra daugiau“ – ne madingu tapusio šūkio interpretacija, o asmeniniais patyrimais pagrįstas kūrybos segmentas, itin sustiprintas dar ir pastarųjų metų patirtimis, kai atėjo gilus suvokimas, kad nebūtina popieriaus lakšto ar drobės nuo krašto iki krašto užpildyti spalvomis, o mažiau kalbant galima pasakyti daugiau“, – rašo menotyrininkė.