Nuo balandžio 8 d. galerijos Keramikos paviljone atidaroma paroda „OBJEKTAI / SUBJEKTAI“. Joje eksponuojami triptikai iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos“.
Objektas (daiktas, reiškinys) – realiai egzistuojantis pasaulis, žmogaus, kaip daiktinės praktinės ir pažintinės veiklos subjekto, priešybė. Subjektas – praktinės ir pažintinės veiklos veikėjas (visuomenė, individas), aktyviai sąveikaujantis su objektu.
Ši paroda kviečia žiūrovą nagrinėti savo asmeninį santykį su objektu. Žiūrovas yra subjektas, o parodoje eksponuojami kūriniai – objektai. Tačiau galimas ir kitas žvilgsnis į parodos temą: objektai ir subjektai – tai skulptūros, triptikai, kurie eksponuojami parodoje. Objektai – abstrakčios formos, subjektai – suasmeninti kūriniai.
Parodos autoriai: Rosarrio Guillermo Agvilar (Meksika), Vilija Balčiūnienė (Lietuva), Maria Baumgartner (Austrija), Ihor Bereza (Ukraina), Daniela Chinelato (Italija), Nerutė Čiukšienė (Lietuva), David Gamble (JAV), Henk Kuizenga (Nyderlandai), Jovita Laurušaitė (Lietuva), Rimantas Skuodis (1951–2015, Lietuva), Anthony Stellaccio (JAV).
Šiuolaikinės keramikos kolekcija sukaupta nuo 1989 metų Panevėžyje rengiant tarptautinius keramikos simpoziumus.
Pačioje 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Vilniaus dailės instituto (dabar Vilniaus dailės akademija) auklėtiniai Tomas Daunora, Arūnas Rutkus ir absolventas Rimantas Skuodis (1951–2015) ėmėsi pirmojo tarptautinio keramikos simpoziumo organizavimo. Kūrybinis procesas vyko Vaikų dailės mokykloje (Marijonų koplyčios patalpose), degimas – Stiklo fabrike, o sukurtų darbų paroda – Panevėžio dramos teatre (dabar Juozo Miltinio dramos teatras). Menininkai kūrybai naudojo šamotinį molį, o darbus degė Stiklo fabriko krosnyje 1380 laipsnių temperatūroje (nuo 2004-ųjų degimas vyksta keramikos įmonėje „Midenė“.)
Didžiulė fabriko krosnis (apie 20 m³) ir šamotinio molio savybės leido sukurti didelio mastelio skulptūras. Išdegtas šamotinis molis tampa atsparus tiek karščiui, tiek šalčiui, todėl kūriniai gali būti eksponuojami ir vidaus erdvėse, ir lauke.
Pirmasis Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas buvo eksperimentinio pobūdžio ir padėjo stiprius pamatus ateities kūrybiniam procesui. Nuo 1990 simpoziumų organizavimas buvo patikėtas Panevėžio miesto dailės galerijai. Šie simpoziumai turėjo didelės reikšmės Lietuvos šiuolaikinės keramikos raidai ir meno istorikų yra vadinami „Panevėžio mokykla“. Galerijos sukaupta šamotinės keramikos kolekcija ypatinga tuo, kad neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Kolekcijoje yra daugiau kaip 670 kūrinių ir kompozicijų, kuriuos sukūrė 178 menininkai iš 37 pasaulio valstybių. Stengiantis sukaupti kuo vertingesnių kūrinių kolekciją, menininkai į simpoziumą yra kruopščiai atrenkami, konsultuojantis su Lietuvos ir kitų šalių dailėtyrininkais bei keramikais.