LT | ENG

 



Panevėžio tarptautiniai keramikos simpoziumai

Panevėžio dailės galerijoje saugoma per 600 šamotinės keramikos kūrinių, kurie buvo sukurti mieste vykstančių Tarptautinių keramikos simpoziumų metu. Savita, vienintelė Lietuvoje tokio pobūdžio kolekcija atspindi ne tik lokalias ir laikinas šiuolaikinio keramikos meno tendencijas, bet ir bendrus jo ypatumus, idėjas, vaizdinių specifiką bei formų raidos dėsningumus.

1983 m. Panevėžio stiklo fabrike pradėta rengti lietuvių keramikų seminarus. Vienas jų iniciatorių buvo dailininkas Alvydas Pakarklis, kūrybiškai įvertinęs unikalias čia esančias šamotinės keramikos galimybes. Palaikomas fabriko vadovų, ypač direktoriaus S. Stoškaus, dailininkas ėmėsi technologinių eksperimentų. Krosnies retos savybės – itin aukšta jos degimo temperatūra (1380°C ), didumas (h – 1,8 m, plotas – 12 m², tūris – 20 m³) ) – sudarė sąlygas kurti stambias lauko keramikos kompozicijas. Nuo to laiko kiekvienų metų liepos mėnesį grupei dailininkų buvo leidžiama naudotis Stiklo fabriko technologine įranga, medžiagomis. 1989 m. padirbėti fabrike pirmą kartą buvo pakviesti ir kitų šalių menininkai, o 1990 m. renginį organizuoti ėmėsi miesto Dailės galerija, bendradarbiaudama su Stiklo fabriku (vėliau AB „Panevėžio stiklas”), o nuo 2006 metų – su keramikos įmone „Midenė”. Keramikos simpoziumai Panevėžyje tapo tradiciniu tarptautiniu renginiu, ir jo prestižas vis auga. Dvidešimt viename simpoziume dalyvavo 163 dailininkai iš 35 valstybių: Australijos, Austrijos, Airijos, Baltarusijos,  Danijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Irano, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivanio, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. Pakviestiems menininkams siūloma kurti kūrinius ne tik vidaus, bet ir lauko erdvėms. Norinčių dalyvauti simpoziumuose būna daug, kadangi savo dirbtuvėse tokių sąlygų menininkai neturi, tad kaupiant informaciją apie įvairių šalių keramikos meną, atsižvelgiant į dailininkų, dailės teoretikų rekomendacijas, stengiamasi kviesti savitus, įdomius kūrėjus. Idėjomis, savo patirtimi simpoziumus labai praturtino dailininkai Rimas VisGirda iš JAV ir Peteris Martinsonas iš Latvijos.

Panevėžyje formuojasi tarptautinis keramikos centras, turintis tiek kultūrinę, tiek edukacinę reikšmę: juk be unikalios keramikos kolekcijos jau yra sukaupta per 3000 knygų, leidinių, skaidrių apie pasaulio keramiką, o kasmetiniai simpoziumai dailininkams – tai puikus universitetas, įgalinantis pasimokyti naujų dalykų, pasidalinti praktine kūrybos patirtimi, pasikeisti nepaprastai gausia informacine medžiaga.
Be to, simpoziumų metu vyksta Tarptautinės teorinės konferencijos keramikos tema, į kurias be dalyvių kviečiami ir teoretikai, todėl galimi vertingi teoriniai apibendrinimai. Į šias konferencijas keramika besidomintys atvyksta iš įvairių Lietuvos miestų, kaip ir į uždarymo parodą Dailės galerijoje, kur galima pamatyti visus per simpoziumą sukurtus darbus.

Kultūrinės įtampos, traukos lauką stengiamasi formuoti ir išlaikyti visą laiką, tiek kaupiant meno kūrinius, tiek pristatant kolekciją platesniu mastu. Parengti ir įgyvendinti projektai: Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcijos pristatymas Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, 1993; Panevėžio dailės galerijos ir JAV Rytų Karolinos universiteto Grenvilyje GRAY galerijos bendras projektas Baltic Ceramics’96; NCECA’97 (JAV, Las Vegas) konferencijai skirtas projektas – lietuvių keramikos paroda „Slapti malonumai: lietuviška versija”, eksponuota Pietų Nevados bendruomenės kolegijos Horn menų centre bei Šiuolaikinio meno centre Vilniuje, 1997 m.; paroda „Lietuvos keramika” Gmundeno ežero pilyje Austrijoje, 1999 m.; „Nežinoma XX a. Dailė. Tarptautinių Panevėžio keramikos simpoziumų lietuviška kolekcija” LDS galerijoje „Arka” Vilniuje, 2001 m.; „Panevėžio dailės galerijos keramikos rinkinys” Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje Kėdainiuose, 2003, 2013m.;  Lietuvos Respublikos Prezidentūros parke, 2003, 2011–2014 m.; „Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių rinkinys” Het Bildt St. Jacobiparochie bažnyčioje Olandijoje, 2005 m.; „Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių rinkinys” Lietuvos Respublikos Ambasados Lenkijos Respublikoje „Lietuvos centre”, 2007, „Šiuolaikinė keramika. Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kolekcija” Daugpilio kraštotyros ir meno muziejuje Latvijoje, 2014, „Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcija” Bernardinų sode, Vilniuje, 2014.

1998 m. dalyvauta pirmame tarptautiniame kino filmų apie keramikos meną festivalyje KERAMOS, Montpelje, Prancūzijoje, kur pristatytas videofilmas apie Panevėžio tarptautinius keramikos simpoziumus. Videofilmai Tryliktasis” (2001), Keramikos meka” (2002) ir „Portretai” (2004) (režisierius ir operatorius Jonas Čergelis) pelnė aukso medalius Respublikiniuose mėgėjiškų filmų festivaliuose dokumentinių filmų kategorijoje.

Publikacijos bei simpoziumų analizė tiek Lietuvos, tiek užsienio meno leidiniuose (Australijos, Airijos, Graikijos, Japonijos, JAV, Ispanijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Taivanio, Vokietijos ir kt. šalių) yra kryptingos organizacinės bei metodologinės veiklos šioje srityje pasekmė.

Rengiantys šiuos keramikų sambūrius viliasi ir siekia, kad funkcionuotų aktyvus tarptautinis keramikos centras, o sukaupta keramikos kolekcija būtų prieinama visiems meno mylėtojams.