Aukštaitijos dailė 2018. Memento mori

2018 10 03 – 11 17

Tęstinis projektas „Aukštaitijos dailė“, jau daugelį metų organizuojamas Panevėžio miesto dailės galerijos, siekia suburti Aukštaitijos regiono profesionaliuosius menininkus ir parodoje pristatyti jų pastarųjų dvejų metų kūrybą. Pirmoji tokia paroda įvyko 1995 metais, vėliau, po kiek ilgesnės pertraukos, nuo 2005-ųjų ji vyksta reguliariai. Kaskart dailininkams yra pateikiama teminė kryptis, kuria siūloma vadovautis atrenkant darbus ekspozicijai.

2018 metų parodos tema – „Memento mori“ (Atmink, kad mirsi). Šis motyvas dailėje dažniausiai sutinkamas natiurmorto žanre ir ypač intensyviai reiškėsi Baroko laikotarpiu. Gausiai medžioklės, žūklės, derliaus gėrybėmis nukrautas stalas simbolizavo žmogiškojo gyvenimo gerovę, tačiau kaukolė (pagrindinis memento mori simbolis), vystančios gėlės, maisto likučiai ir kiti elementai primindavo svarbesniąją žinutę, kuria buvo bandoma perteikti idėją, jog visas žemiškajame pasaulyje užgyventas turtas yra nesvarbus, tėra puikybė, – žmogus turėtų gyventi ne dėl jo, o turtinti dvasią ir ruoštis tikrajam, dangiškajam gyvenimui.

Tam tikra prasme, jau tada buvo keliamas vartotojiškumo klausimas. Taigi kaip ir XVII amžiuje, taip ir šiandien ši žinutė yra itin aktuali. Paroda siekiama, jog dailininkai šiuolaikiškai reflektuotų savo požiūrį į visuomenėje įsišaknijusį besaikį vartojimą. Jeigu prieš keletą amžių žmogus, siekdamas dangiškosios malonės, bažnyčios buvo skatinamas atsisakyti nereikalingų prabangos detalių, tai šiandien naujieji kapitalistinio pasaulio vedliai skatina nereikalingais menkniekiais užpildyti fizinius ir dvasinius individo namus. Mes vis kažką perkame, vartojame, net nesusimąstydami, ką mums tai duoda ir ar išties to reikia. Galų gale, net nebepastebime, kaip greit pervargstame ir atbunkame, norėdami gauti viską čia ir dabar. „Memento mori“ kviečia sustoti, apgalvoti, ar išties mums viso to reikia, ir perdėlioti savo vertybes.

Kadangi patys esame tarsi įsprausti į besaikio ir neapgalvoto vartojimo rėmus, parodos dailininkai taip pat buvo iš dalies suvaržomi ir kviesti kurti natiurmorto žanro kūrinius su įvairiai interpretuojamu memento mori motyvu. Vieni jų į šią užduotį pažiūrėjo standartiškiau, kiti – novatoriškiau. Šiųmetis parodos išskirtinumas – mažesnė žanrų įvairovė nei įprastai. Standartinėje situacijoje natiurmortą įsivaizduojame kaip tapybos kūrinį. Gal todėl dalis kitų sričių atstovų pabijojo sukurti neįprastą šio žanro variantą. Todėl   ekspozicijoje karaliauja tapyba. Tačiau nors ir negausiai, šalia jos matome ir kitas dailės šakas, iš kurių savo įtaigumu išsiskiria instaliacijos. Džiugu, kad paroda pasipildė ir naujais, jaunais autoriais, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius meno pasaulyje, tačiau, nors ir gyvendami ne Aukštaitijoje, nepamiršta savo šaknų ir sieja save su šiuo kraštu.

„Aukštaitijos dailės“ parodos – tai žvilgsnis į regiono menininkus ir kartu kvietimas kūrybinėms refleksijoms nūdienos tema. Kaip jiems pavyko susidoroti su iškeltu uždaviniu,  pristato parodos ekspozicija.

Dalyviai:

Milda Butkevičiūtė, Ramūnas Grikevičius, Arvydas Gudas, Vidmantas Jažauskas, Osvaldas Juška, Edvinas Klimas, Sigitas Laurinavičius, Juozas Lebednykas, Eugenijus Marcinkevičius, Darius Misiūnas, Eglė Norkutė, Irina Nosova, Nojus Petrauskas, Rūta Povilaitytė, Romualdas Pučekas, Rimvydas Pupelis (ANAS), Egidijus Radvenskas, Diana Rudokienė, Girmantas Rudokas, Jolanta Rudokienė, Dominykas Sidorovas, Artūras Stančikas, Antanas Šeronas, Vytautas Tallat-Kelpša.

Rėmėjai:

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė, MB „Produktas muzika“.

 

By | 2018-11-06T09:13:44+00:00 rugsėjo 24th, 2018|Kas vyksta|0 Comments